Psalmynas 9

₂א Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies,

apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.

₃Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje,

šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.

₄ב Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,

parpuola ir miršta.

₅Mat tu gini mano teisę ir bylą,

sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas.

₆ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,

jų vardą ištrini amžiams.

₇Priešo neliko – amžini griuvėsiai;

tu sugriovei jų miestus,

dingo net jų vardai.

₈ה O VIEŠPATS lieka amžinai;

savo sostą jis pastatė teismui.

₉Jis teisia pasaulį teisumu;

tautas jis teisia bešališkai.

₁₀ו VIEŠPATS – nuengtųjų tvirtovė,

tvirtovė nelaimės metu!

₁₁Kas brangina tavo vardą, tas pasitiki tavimi,

nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų,

kurie ieško tavo pagalbos.

₁₂ז Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI,

kuris gyvena Sione!

Skelbkite tautoms jo darbus!

₁₃Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo,

rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.

₁₄ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE!

Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,

kurie manęs neapkenčia.

Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties,

₁₅kad Siono vartuose

galėčiau skelbti visus tavo šlovės darbus

ir džiaugtis tavo išganymu.

₁₆ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,

jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles.

₁₇VIEŠPATS apsireiškia teisdamas,

nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais.

Higaionas. Sela.

₁₈י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,

ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.

₁₉כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas,

ir skurdžiai ne visai praras viltį.

₂₀Pakilk, VIEŠPATIE!

Neleisk mirtingajam paimti viršų!

Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.

₂₁Įvaryk jiems baimės,

VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – tik žmonės! Sela.